Kas naujo opcionų rinkoje

Redakcija Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investavimas finansų rinkose yra paprastas dalykas. Daugelis žmonių tiesiog eina į banką ir dalį savo pinigų padeda į taupomąją sąskaitą. Geriausiu atveju nusiperka obligacijų arba taip vadinamų nerizikingų vertybinių popierių. Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių. Dar blogiau, kai piliečiai pinigus laiko namuose, manydami, kad taip apsaugo savo turtą nuo investavimo rizikos.

Tačiau taip jie gali tik padidinti riziką. Pinigai gali kas naujo opcionų rinkoje dėl infliacijos, būti prarasti dėl nelaimingų atsitikimų, gali būti pavogti ir kas naujo opcionų rinkoje.

Investavimo patirtis rodo, kad didžiausią pelną atneša ilgalaikė investicija į vertybinius popierius. Pasiturintys investuotojai gali suformuoti investicinį portfelį iš žinomų, patikimų ir pelningai dirbančių firmų ar kompanijų akcijų ar ilgalaikių obligacijų, o taip pat pirkdami vyriausybės leidžiamus trumpos trukmės skolos vertybinius popierius.

Barjerų parinkčių naudojimas

Mažiau pasiturintys investuotojai apsiriboja tik taupomosiomis sąskaitomis ir obligacijomis. Pasirodo, kad investuoti į rizikingus vertybinius popierius verta net ir nedideles sumas.

Tačiau tam reikalingas investavimo finansų rinkose teorijos supratimas. Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja pakankamai sudėtingus matematinius metodus, kaip antai, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą.

Reikia pabrėžti, kad investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko kaip optimaliai investuoti į vertybinius popierius, t. Pagrindiniais vertybiniais popieriais, cirkuliuojančiais finansų rinkose, laikomi šie: obligacijos, akcijos bei išvestinės finansinės priemonės pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai.

Pagrindinė matematinė problema yra teisingai įkainoti vertybinius popierius, t. Arbitražo galimybė rinkoje atsiranda tada, kai egzistuoja tokia prekybos strategija vienus vertybinius popierius perkant, o kitus parduodantkai nulinė investicija į rizikingą vertybinių popierių portfelį atneša garantuotą teigiamą grąžą. Merton ir daudelis kitų, iš kurių daugelis gavo Nobelio premiją už matematinių metodų sukūrimą analizuojant finansų rinkas.

Skubantiems

Tais pačiais metais šį modelį dar labiau išplėtojo Robert C. Jis sukūrė naują formulės išvedimo metodą, kuris iki šiol yra labai plačiai taikomas praktikoje bei apibendrino ją įvairioms situacijoms. Už Black ir Scholes modelio sukūrimą bei išvystymą Robert C. Merton ir Myron S. Scholes m.

Finansinių rinkų modeliavimas arba kam investavimui reikalinga matematika

Įteikiant premiją, buvo pažymėtakad Merton ir Scholes kartu su Black sukūrė novatorišką akcijų pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę. Jų sukurta metodologija plačiai naudojama daugelyje ekonomikos sričių įkainojant aktyvus.

Be to, tai leido sukurti naujo tipo finansinius instrumentus bei palengvino finansinių rinkų rizikos valdymą. Šiuolaikinė išvestinių finansinių priemonių  įkainojimo technika remiasi sudėtingiausiais matematiniais metodais, taikomais finansuose. O pritaikymo sričių yra labai įvairių — pavyzdžiui, panagrinėkime opcionus bei kam juose reikia taikyti įvairius matematinius metodus.

Pasirinkimo sandorio opciono sąvoka turi gilias istorines šaknis. Antikos laikais romėnai, kas naujo opcionų rinkoje ir finikiečiai prekiavo išvykstančių iš vietinių uostų  laivų krovinių opcionais. Finansinių aktyvų atveju opcionas bendruoju atveju apibrėžiamas kaip sandoris tarp dviejų šalių, kurių viena turi teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti pirkimo opcionas ar parduoti pardavimo opcionas pagrindinį aktyvą, pvz.

Tuo tarpu antroji pusė pareikalavus pirmajai privalo įvykdyti sandorio sąlygas. Opciono pirkėjas turėdamas teisę be įsipareigojimo įgyja tam tikrą vertę, todėl kas naujo opcionų rinkoje turėtojas turi sumokėti už šią teisę kažką pirkti ar parduoti.

Kaina, kuri  sumokama už opcioną vadinama premija. Jei opciono pabaigoje akcijos kaina pakyla aukščiau sutartos kainos, tai pirkimo opciono savininkas perka akciją už žemesnę kainą ir ją pardavęs rinkoje už aukštesnę kainą uždirba  pelno. Jei akcijos kaina nepakyla aukščiau sutartos kainos, tai opcionas nerealizuojamas ir skubėjimo galimybė turėtojas patiria nuostolį, lygų opciono pirkimo kainai.

Kliūties pardavimo variantas. Dvejetainiai barjeriniai parametrai

Matematinė problema yra teisingai nustatyti opciono kainą, kuria būtų patenkintos abi sandorio pusės ir tuo pačiu nebūtų pažeista finansų rinkos pusiausvyra. Svarbiausias uždavinys yra prognozuoti pagrindinio aktyvo atsitiktinės kainos dinamiką arba nustatyti aktyvo kainos skirstinį opciono realizavimo metu. Tam reikia sukurti matematinį modelį.

Mintis taikyti matematinius metodus prognozuojant ateitį jau kilo dviems XVII a. Šie mokslininkai  susirašinėdami m. Tarkime Jonas ir Petras žaidžia azartinį žaidimą, kuris iš jų laimės penkis kartus metant du lošimo kauliukus?

Opcionų pasaulyje: ką pasirinkti leidžia pasirinkimo sandoris?

Po trijų metimų Jonas pirmauja Kokia teisingą sumą jus turite statyti  lažinantis, kad laimės Petras, jei aš moku Lt jam laimėjus? Pascal ir Fermat parodė  kaip rasti teisingą atsakymą. Pagal juos tikimybė, kad Petras laimės lygi 0, Šiuo atveju, jei aš sutinku, kad statytumėte 25Lttai mano siūloma suma yra visai teisingai įvertinta. Statoma suma mažesnė už 25lt yra naudingesnė jums,  o suma didesnė negu 25Lt yra palankesnė man.

Matematiniai modeliai nepanaikina rizikos, o tik teisingai nustato kainą su kuria abi besilažinančios pusės yra vienodose sąlygose. Taigi, jei matematika gali kas naujo opcionų rinkoje nustatant teisingas lažybų sumas, neabejotinai ji turi padėti ir sprendžiant finansines opcionų problemas.

Pirmieji opcionų įkainojimo metodai kilo iš stochastinio skaičiavimo. Knygos autorius supažindino skaitytojus su opcionų panaudojimu apsidraudžiant nuo  galimo kainų sumažėjimo ir spekuliavimo aspektais. Tačiau joje nebuvo pateiktas teorinis pagrindimas. Šio darbo pagrindinis trūkumas buvo tas, kad jis panaudojo vertybinių popierių kainų dinamikos modelį, kuris generavo neigiamas kainas, kas naujo opcionų rinkoje opcionų kainos viršydavo bazinio kas naujo opcionų rinkoje kainą.

Tai  buvo padarytas šuolis vystant opcionų įkainojimo matematinę teoriją, lyginant su  pirmtakais. Už pagrindinį aktyvą akciją per opciono gyvavimo laikotarpį nemokami dividendai.

Nagrinėjamas europietiškasis pardavimo opcionas. Pagrindinio aktyvo kaina kinta pagal  geometrinį Brauno judesį kas naujo opcionų rinkoje trendo ir difuzijos koeficientais, proporcingais aktyvo kainai. Prekyba rinkoje vyksta nepertraukiamai tolydžiai Nėra apribojimų nepadengtajam pardavimui short selling Nėra arbitražo galimybės nearbitražinė rinka Nėra sandorių kaštų, o aktyvai yra neaprėžtai dalūs.

Black ir Scholes opciono įkainojimo formulė yra tokia:C St,t — teorinė opciono kaina premija ; St — esamoji aktyvo kaina; T — t — opciono trukmė;  K — opciono įvykdymo kaina; r — nerizikingoji palūkanų norma; sigma — aktyvo pelno normos standartinis nuokrypis arba nepastovumo parametras volatility.

Pastaruoju metu įkainojant opcionus ir kitus vertybinius popierius dažniausiai naudojami trys matematiniai metodai: stochastinių kas naujo opcionų rinkoje lygčių, martingalų ir binominiai. Įkainojant išvestinius vertybinius popierius, pvz.

Paprastai reikia žinoti  finansinio aktyvo kainų skirstinį pasirinkimo sandorio pabaigoje, t. Dažnai apie kainų skirstinį priimama tam tikra prielaida. Kitaip tariant, akcijų kainų grąžų logaritmai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Su šia prielaida akcijų kainos išreiškiamos per Gauso skirstinį ir lengvai skaičiuojamos, nes gaunamos analizinės raiškos.

Empiriniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tik dalies akcijų grąžos pasiskirstę pagal lognormalųjį dėsnį. Pastebėta, kad finansinių aktyvų grąžos, ypač jei matavimo dažnis didelis kas dieną, ar kas kelios valandospasižymi dideliu eksceso koeficientu, kuris kas naujo opcionų rinkoje didėjant grąžų matavimo dažniui.

Didelis eksceso koeficientas lemia ir didesnę ekstremaliųjų reikšmių tikimybę — sunkesnes, nei normaliojo skirstinio, uodegas. Todėl tam tikroms grąžoms daryti normalumo prielaidą yra nekorektiška. Todėl pastaraisiais metais vis didesnį dėmesį tyrėjai skiria stochastiniams modeliams, besiskiriantiems nuo klasikinių difuzinių modelių. Kai kurie autoriai siūlo normalųjį skirstinį pakeisti kitais, geriau tinkančiais kas naujo opcionų rinkoje. Pastaruoju metu tapo populiarūs - stabilieji skirstiniai ir Levy procesai.

Parenkant kalibruojant tinkamus skirstinio parametrus, galima pakankamai gerai aproksimuoti akcijų grąžų skirstinius. Tokių modelių pagrindinis trūkumas yra tas, kad gaunamos sudėtingos skirstinių analizinės raiškos ir gauti diferencialines lygtis, kurias išsprendus gaunamos pasirinkimo kas naujo opcionų rinkoje kainos, dažniausiai nepavyksta. Todėl pastaruoju metu kaip alternatyva tokiems modeliams plačiai  naudojamas skaitinis modeliavimas, kuris ženkliai suprastina  praktinių uždavinių sprendimą ir išplečia sprendžiamų uždavinių klasę.

Nuo m. Black ir Scholes modeliu  susidomėjo daugelio sričių  mokslininkų,  tame tarpe ir matematikai. Buvo išleista daugybė knygų ir paskelbta straipsnių, kuriuose originalusis modelis  buvo labai praplėstas.

Kuriant naujus modelius buvo atsisakyta daugelio apribojimų. Sukurti Black ir Scholes matematiniai modeliai akcijų, indeksų, palūkanų normų, valiutos, ateities sandorių opcionams.

Opcionų tipai

Taikant šiuolaikinius matematinius metodus, labai išsivystė finansų matematikos kryptis, kurią nagrinėja taikomosios matematikos mokslas. Buvo sukurti nauji vertybinių popierių įkainojimo metodai bei naujos jų rūšys. Kadangi daugelis procesų, kuriais siūloma aprašyti kainų dinamiką, turi Markovo proceso savybių, tai tikslinga kainų kitimą aprašyti Markovo procesu. Kauno technologijos universitete Matematinės sistemotyros katedroje yra kuriami matematiniai modeliai, pagrįsti Markovo procesais su skaičių būsenų erdve ir tolydžiųjų laiku, modeliuoti finansų rinkas.

Visas šias investavimo subtilybes Strep variantas Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto mokslininkai ne tik tyrinėja, bet ir to moko Taikomosios matematikos specialybės studentus.

Apie finansų rinkų modeliavimą studentams skaitomi tokie kursai: Investicijų matematika, Rizikos valdymas, Draudos matematika, diskretieji bei tolydieji finansų matematikos modeliai. Tad besidominančius finansų rinkomis bei jų matematini modeliavimu siūlome esamas žinias pagilinti bei sužinoti naujų  studijuojant Taikomosios matematikos specialybę, kuri pastaraisiais metais vis labiau populiarėja į verslą taikančių jaunuolių tarpe.

Eimutis Valakevičius, Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas buvęs Fundamentaliųjų mokslų fakultetas Kauno technologijos universitetas.

Opcionų pasaulyje: ką pasirinkti leidžia pasirinkimo sandoris?