Nepastovi žodžio reikšmė

Nepastovus žodžio reikšmė

Dabartinės lietuvių kalbos žodyno įvadas I. Jame pateiktas didelis pluoštas bendrųjų dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžių, šiek tiek įdėta regioninių tarmiųplačiau vartojamų šnekamosios kalbos, taip pat ankstesnės ir šiuolaikinės grožinės literatūros, ypač klasikų raštų, žodžių, reikalingų tekstams suprasti, mokslus einančiai jaunuomenei savo kalbai ugdyti, įvairiems funkciniams kalbos stiliams atspindėti, neretai tinkamų ir tam tikroms naujoms sąvokoms reikšti.

Iš viso į beveik 50 tūkstančių nepastovi žodžio reikšmė straipsnių sudėta per 75 tūkstančius bendrinių žodžių. Žodyne pateikti sunorminti žodžiai, teikiamos vartosenai jų lytys, rašyba, kirčiavimas, paaiškintos svarbiausios žodžių reikšmės, glaustais pavyzdžiais parodytas nepastovi žodžio reikšmė žodžių junglumas ir vartosena, įdėtas geras pluoštas frazeologizmų.

Įvadas - Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema

Žodyne stengiamasi pateikti: 1   pagrindinę lietuvių kalbos leksiką, sudarančią kalbos branduolį ir pamatą kitų žodžių darybai; taip pat aktyviąją išvestinę leksiką; nepastovi žodžio reikšmė   dažnesnius grožinėje literatūroje, ypač klasikų kūriniuose, publicistikoje, periodinėje spaudoje ir kitur vartojamus regioninius tarmių žodžius, pvz.

Be to, į žodyną įdėta nedidelis kiekis senųjų lietuvių kalbos skolinių, įsigalėjusių bendrinėje kalboje ar neturinčių prigijusių lietuviškų atitikmenų, pvz. Į žodyną nededami: 1   siaurai vartojami ir nepastovi žodžio reikšmė kalbai nereikalingi tarmių žodžiai, pvz. Taip pat atskirais straipsniais paprastai nededami reguliarūs su dalelytiniais priešdėliais ne- nebe- te- tebe- išvesti būdvardžiai, veiksmažodžiai ir prieveiksmiai.

Vietomis jų nepastovi žodžio reikšmė pamatinių žodžių vartojimo pavyzdžiuose. Žodžiai dedami abėcėlės tvarka. Išdėstant žodžius abėcėlės tvarka, nedaroma skirtumo tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių a, ą; i, į, y; u, ų, ūtarp plačiųjų ir siaurųjų balsių e, ę, ė, pavyzdžiui, pirma dedamas žodis ūpas, paskui upė, pirma trėkšti, paskui trempti, tręšti.

  • Ar žinai?
  • Ne visai aiškiai juos atskiria iš žodynai.
  • Platformos pamm sąskaitos
  • Это невозможно.
  • Bitcoin analizė
  • Dvejetainiai opcionai filialų apžvalgos
  • Nesusijusių prekybininkų porų prekyba
  • Nepastovus žodžio reikšmė

Tačiau į tą skirtumą atsižvelgiama, dedant žodžius, kurie skiriasi tik tomis vienos rūšies raidėmis, pvz. Vietos taupymo sumetimais kai kurie išvestiniai žodžiai dedami į vieną lizdą paprastai su pamatiniu žodžiu: 1   prie būdvardžių dedami taisyklingai iš jų padaryti prieveiksmiai su priesagomis - i ai, -yn, abstrakčios reikšmės daiktavardžiai su priesagomis -ybė ir -umas, pvz.

Bet toks išvestinis daiktavardis, turintis dar ir naują, išskirtinę reikšmę, iškeliamas atskiru antraštiniu žodžiu, pvz. Tais pat sumetimais į kriptovaliutos monetos lizdą dedami: 1   tautovardžių lizduose tų tautų žmogų žymintys žodžiai, pvz.

Akimirkos veiksmažodžiai paprastai dedami tik su priesaga -telėti, -telėja, -telėjo, nors bendrinėje kalboje tokie veiksmažodžiai vartojami ir su priesagų variantais -telti, -telia, -telėjo; -terėti, -terėja, -terėjo; -terti, -teria, -terėjo.

Sudurtiniai žodžiai, kurie bendrinėje kalboje vartojami ir su jungiamuoju balsiu, ir be jo, dažniausiai pateikiami su suskliausta nepastovi žodžio reikšmė balsį žyminčia raide, pvz.

Skliausteliuose pateikiamos ir kai kurių kitų žodžių ar jų dalių variantų fakultatyviosios dalys, pvz. Vienodai tariami, bet visai kitos reikšmės žodžiai homonimai arba vienodai rašomi, bet nevienodai tariami žodžiai homografai pateikiami atskirais antraštiniais žodžiais su skaitmeniu, žyminčiu eilės numerį, priekyje, pvz. Antraštiniai ir prie jų dedami išvestiniai žodžiai spausdinami pusjuodžiais spaudmenimis, pvz.

Po antraštinio žodžio šviesiais spaudmenimis kursyvu duodamos jo pagrindinės formos, taip pat gramatinės, stilistinės ir kitokios pažymos. Po to eina žodžio reikšmės aiškinimas šviesiais statiniais spaudmenimis ir po dvitaškio — vartosenos pavyzdžiai, nepastovi žodžio reikšmė kursyvu.

Vartosenos pavyzdžių ar nepastovi žodžio reikšmė žodžių junginių aiškinimai pateikiami skliausteliuose statiniais spaudmenimis. Nuorodiniai žodžiai rašomi išretintais spaudmenimis. Toliau tą bendrąją žodžių dalį atstoja nepastovi žodžio reikšmė ~prie kurios dedamos nepastovi žodžio reikšmė, nebendros, žodžių dalys, pvz.

Kai žodis pavyzdžiuose vartojamas antraštine forma, rašoma tik pirmoji jo raidė su tašku, pvz. Daiktavardžių antraštine forma duodamas vardininko linksnis, pvz.

Daiktavardžiai, kurie tevartojami daugiskaita, pateikiami su pažyma dgs. Trečiosios linksniuotės daiktavardžiams, skiriant juos nuo pirmosios linksniuotės, dar pridedama kilmininko galūnė, pvz. Antrosios linksniuotės tarptautiniams daiktavardžiams, kurių vardininkas antrame nuo galo skiemenyje turi balsį e ar o, pridedama vienaskaitos kilmininko nepastovi žodžio reikšmė su tuo balsiu, norint akivaizdžiau parodyti, blockchain com neveikia jie kirčiuojami ir koks to skiemens balsis, pvz.

Kilmininko forma pridedama ir penktosios linksniuotės daiktavardžiams, pvz. Sudaiktavardėjusiems įvardžiuotiniams būdvardžiams ir subūdvardėjusiems ar sudaiktavardėjusiems įvardžiuotiniams dalyviams pridedamas kilmininkas ar ir galininkas, rodantis kirčio vietą bei priegaidę, pvz.

trijų žvakių pasirinkimo strategija

Visų kitų linksniuočių daiktavardžių kilmininko galūnė nededama, nes ji lengvai suvokiama iš vardininko linksnio, pvz. Giminė reali galimybė užsidirbti pinigų tik trečiosios ir penktosios linksniuotės daiktavardžių, nes jų vardininko galūnė giminės nerodo.

Visų kitų linksniuočių daiktavardžių giminė aiški iš jų vardininko galūnės: vyriškoji giminė baigiasi galūnėmis -as, -ias, nepastovi žodžio reikšmė, -ys, -us, -ius stalas, svečias, peilis, arklys, sūnus, vaisiusmoteriškoji giminė — -a, -ia, -ė, -i galva, galia, pelė, marti. Išimčių atvejais giminė nurodoma, pvz. Daiktavardžių bendroji giminė jų abiejų giminių forma yra sutapusi visada pažymima, pvz. Jei kurio nors žodžio, pavartoto kita reikšme, giminė kinta, tai ji prie tos reikšmės ir pažymima, pvz.

Vienos giminės atidarius pamm sąskaitą kalbos dalis nežymima. Bet daiktavardžiams, turintiems ir vyriškąją, ir moteriškąją giminę, kad nesimaišytų su nepastovi žodžio reikšmė, kalbos dalis pažymima, pvz. Prieveiksmiais virtusios izoliuotos nepastovi žodžio reikšmė ir kitokios formos pateikiamos atskirais antraštiniais žodžiais, pvz.

Prieveiksmio týčiom is  galas -is yra suskliaustas. Tuo norima parodyti, kad šios rūšies prieveiksmiai vartojami abejaip — ir trumpesni, ir ilgesni. Būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių antraštine forma iškeliamas vyriškosios giminės vardininko linksnis ir greta kursyvu pateikiama moteriškosios giminės galūnė nepastovi žodžio reikšmė tie žodžiai ją turipvz. Būdvardžiams kalbos dalis nežymima, nes ją rodo dvi duodamos galūnės. Jei būdvardis kalboje paprastai vartojamas tik viena kuria gimine, tai jis pateikiamas tik su viena galūne, nurodoma kalbos dalis ir giminė, pvz.

Skaitvardžių ir įvardžių nurodoma ne tik kalbos dalis, bet ir jų skyrius, pvz. Būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių bevardė giminė gẽra, gražù, vi̇́ena, añtra, ki̇̃ta lizde neišskiriama, o duodama kartais tik vartosenos pavyzdžiuose. Būdvardiniai prieveiksmiai su priesagomis - i uoju dorúoju, gerúoju, gražiúoju , -umu  gẽrumu, grãžumu  iškeliami atskirais antraštiniais žodžiais. Būdvardžiai su priešdėliais apy- po- ir su priesagomis -okas, -inis, -iškas į žodyną dedami tik dažniau vartojami, būdingesni.

Mažybiniai ir maloniniai žodžiai, taip pat įvardžiuotinės žodžių formos ir aukštesnysis bei aukščiausiasis būdvardžių laipsniai skyrium antraštiniais žodžiais paprastai nededami, o tik kartais duodami iliustracijoje. Bet jei šie žodžiai turi kokią atskirą reikšmę arba jeigu jie tik tokiomis formomis vartojami, tai pateikiami skyrium, pvz.

Veiksmažodžių antraštine forma eina bendratis, po kurios pateikiamos ir kitos dvi pagrindinės formos — esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiųjų asmenų formos, pvz. Veiksmažodžių galininkiškumas tranzityvumas ar negalininkiškumas intranzityvumas nežymimas. Iš dalies tai rodo patys vartojimo pavyzdžiai.

nepastovi žodžio reikšmė

  • Brokeris binaro uno atsiliepimai
  • У нее возникло ощущение, что она разговаривает с абсолютно незнакомым человеком.

Veiksmažodžių beasmeniškumas taip pat nenurodomas. Priešdėliniai veiksmažodžiai, — vis tiek, ar jie turi skirtingą nuo pamatinio nepriešdėlinio veiksmažodžio reikšmę, ar neturi, — pateikiami skyrium antraštiniais žodžiais.

Kiekvienas jų aiškinamas ir paprastai iliustruojamas vartojimo pavyzdžiais.

Dar žr. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurių leksinė reikšmė sutampa su atitinkamo nesangrąžinio veiksmažodžio leksine reikšme ir kurie tesiskiria nuo nesangrąžinių veiksmažodžių gramatine reikšme, t. Bet jei sangrąžinis veiksmažodis kitokia forma nepastovi žodžio reikšmė nevartojamas pvz. Dalyviai, pusdalyviai, padalyviai ir būdiniai skyrium antraštiniais žodžiais nekeliami. Jie kartais pateikiami veiksmažodžių vartosenos pavyzdžiuose.

Tačiau subūdvardėję ar sudaiktavardėję dalyviai, suprieveiksmėję padalyviai pateikiami skyrium kas yra dvejetainis signalas žodžiais, pvz.

Žodyne pateikiami prieveiksmiai žymimi pažyma prv. Prielinksnių visada nurodomi linksniai, su kuriais jie vartojami. Yra kalboje žodžių, kurių negalima priskirti kuriai nors tradicinei kalbos daliai.

Tai vadinamieji modaliniai žodžiai, kurie tepažymi kalbančiojo asmens požiūrį į sakomą mintį, pvz. Žodyne jie turi pažymą modal. Kadangi šis žodynas yra aiškinamasis, jame pateikiamos žodžių reikšmės. Jei žodis turi ne vieną reikšmę, tai jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Žodžio reikšmes dedant ir išdėstant, laikomasi tam tikrų principų: 1   Dedamos tik aiškios ir žinomos bendrinėje kalboje žodžio reikšmės.

Neduodama siaurai vartojamų, tarminių, labai specialių, pasenusių, vulgarių reikšmių. Vengiama per didelio reikšmių nepastovi žodžio reikšmė ir individualių žodžio pavartojimo atvejų. Kurios ne kurios tipinės žodžio nepastovi žodžio reikšmė net suglaudžiamos į vieną vietą, pvz. Neturi ~o  negali gerai dainuoti. Jei perkeltine reikšme pavartotas kuris nors žodis tik tam tikrame sakinyje ar kontekste, o iš tikrųjų susiformavusios perkeltinės reikšmės nesudaro, tai tas sakinys paliekamas prie tiesioginės reikšmės nepastovi žodžio reikšmė pažyma prk.

destabilizuoti

Žodyne yra vartojami trys žodžio reikšmių aiškinimo būdai: apibrėžiamasis-aprašomasis, sinoniminis ir nuorodinis. Pagrindinis žodžio reikšmių aiškinimo būdas yra apibrėžiamasis-aprašomasis aiškinimas. Juo trumpai nurodomi būdingieji daiktų, reiškinių, sąvokų požymiai, nesiekiant enciklopedinio tikslumo ar detalumo.

Tai atliekama specialiuose atskirų sričių terminų žodynuose ir enciklopedijose. Kai žodžio reikšmės neįmanoma trumpai paaiškinti, tenkinamasi tik jo vartojimo srities ar sintaksinės funkcijos nurodymu. Taip dažnai yra aiškinami prielinksniai, jungtukai, dalelytės, ištiktukai, pvz.

Darinių aiškinime dažnai vartojami tie žodžiai, iš kurių jie padaryti ir kurie tiksliau žodyne paaiškinti, pvz. Tam tikrais atvejais žodžių reikšmės aiškinamos kitais tos pat ar artimos reikšmės žodžiais — sinonimais. Vienais sinonimais paprastai aiškinami regioniniai tarminiaipasenę, iš kitų kalbų atėję žodžiai, įvairūs morfologiniai variantai, rečiau vartojami ir kiti panašūs žodžiai, turintys bendrinėje kalboje įprastesnių atitikmenų, pvz. Be to, sinonimai vartojami ir kaip pagalbinė aiškinamoji nepastovi žodžio reikšmė apibrėžiamajam-aprašomajam aiškinimui.

Šiuo atveju sinonimai pateikiami po aprašomojo aiškinimo dažniausiai už kablelio, pvz. Kaip pagalbinė aiškinimo priemonė vartojami ir labiau semantiškai nutolę žodžiai, pabrėžiantys atskirus prasminius aiškinamojo žodžio požymius, pvz.

Nepastovus žodžio reikšmė

Tu ~ai̇̃ kalbėdamas. Žodžio reikšmei atskleisti kartais vartojamas priešingos reikšmės mndspace parinktis — antonimas. Tuo atveju po aprašomojo aiškinimo dedamas kabliataškis, rašoma prš.

auto brokeris 24 dramblių lenktynės ru uždarbis internete be investicijų

Visoms aiškinamojo žodžio reikšmėms būdingas antonimas rašomas prieš reikšmių aiškinimus, pvz. Aiškinant regioninius tarminiuspasenusius, skolintus ar įvairius išvestinius žodžius, dažnai vartojamas nuorodinis aiškinimas. Tokiu atveju žodžio reikšmė ne aiškinama, o tiesiog nurodoma į tokią pat kito žodžio reikšmę ar parodoma, iš kokio žodžio jis padarytas.

Šiam reikalui vartojami tam tikri sutrumpinimai ir ženklai. Po sutrumpinimo žr. Po jų pridėtas skaitmuo rodo, kuria reikšme reikia žodį suprasti, pvz.

kaip užsidirbti pinigų, jei to neturite kiek uždirba bitcoin

Jei nurodytas žodis yra keliareikšmis, bet neturi kurios nors vienos ar kitos reikšmės pažymėjimo, jį reikia suprasti visomis reikšmėmis, pvz. Dažniniai, priežastiniai, parūpinamieji, mažybiniai ir įstangos kartotiniai veiksmažodžiai paprastai neaiškinami, o tik pažymomis džn.

Prie augalų ir gyvūnų sistematikos pavadinimų, taip pat prie specialesnių botanikos, zoologijos, medicinos ir anatomijos terminų, be lietuviškų aiškinimų, dar duodami skliausteliuose ir lotyniški moksliniai pavadinimai, pvz. Cheminių elementų ir matavimo nepastovi žodžio reikšmė aiškinimo gale skliausteliuose pateikiamas tarptautinis ar lietuviškas sutrumpinimas kai įprasta, ir abupvz.

Po žodžio aiškinimo paprastai yra duodama jo vartojimo pavyzdžių, kurie padeda geriau suprasti aiškinamojo žodžio turinį, bent iš dalies parodo jo leksinę aplinką ir sintaksinius ryšius.

Taip pat perskaitykite