Pasirinkimai civilinėje teisėje

pasirinkimai civilinėje teisėje

Pro 2, Kasacinėje byloje byvo sprendžiama dėl alternatyviojo teismingumo taisyklės taikymo ir aiškinimo, kai ieškinį pareiškia draudikas, perėmęs teisę į žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu, taip pat dėl ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijų bei horizontaliųjų precedentų privalomumo teismams sprendžiant civilines bylas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas draudikas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl asmenų turtui — butui — padarytos žalos atlyginimo, todėl pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį byla ieškovo pasirinkimu teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

pasirinkimai civilinėje teisėje dvejetainiai opcionai arba pamm sąskaitos

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį ieškovui. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog draudimo bendrovių regresiniai ieškiniai, reiškiami subrogacijos pagrindu žalą padariusiems asmenims, turi būti paduodami pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nes CPK 30 straipsnio 6 dalis šiems ieškiniams netaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Vilniaus apygardos teismas nutartį paliko galioti.

one touc galimybių brokeriai

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje, yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Subrogacijos esmė — deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui žalą patyrusiam asmeniuiarba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą.

pasirinkimai civilinėje teisėje

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo naudos gavėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.

Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Draudikas, iš draudėjo perėmęs reikalavimo teisę, turi tokias pačias teises, kokias turėjo draudėjas.

Didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiai, vežimo keliais santykiuose pagal CMR konvenciją

Todėl pritartina kasacinio skundo argumentui, kad nors šiuo atveju ieškinį reiškia draudimo bendrovė, tačiau draudikas iš žalą patyrusio asmens perėmė materialines teises į žalos atlyginimą ir įstojo į tą patį teisinį santykį, kuris siejo žalą padariusį ir nukentėjusį asmenį. CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė yra specialioji taisyklė bendrosios teismingumo taisyklės, įtvirtintos CPK 29 straipsnyje,  atžvilgiu.

Alternatyvusis  teismingumas nustatomas tokioms byloms, kuriose būtina apginti ypač reikšmingus ieškovo teises ir interesus. Lingvistinė CPK 30 straipsnio 6 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje nustatyta lengvata ieškovui, esančiam kreditoriumi, dėl žalos, padarytos pasirinkimai civilinėje teisėje, atlyginimo.

Privatinė teisė

Taigi, ši taisyklė yra susijusi ir išplaukianti iš pasirinkimai civilinėje teisėje, padarytos turtui, atlyginimo prievolės  delikto  ir ja ginami kreditoriaus interesai dėl žalos atlyginimo. Kreditoriumi taigi ir ieškovu  dėl žalos atlyginimo gali būti bet kuris fizinis ir ar juridinis asmuo.

Konstitucijai prieštarauja CPK nuostata, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje privalo surašyti advokatas Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Civilinio proceso kodekso CPK straipsnio 3 dalis m.

Ši taisyklė nėra specifiškai siejama tik su pradinio kreditoriaus asmeniu ir ja nėra siekiama apginti kokios nors silpnesnės šalies interesų, pvz. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė ir 12 dalyje nustatyta ieškovo teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, taikoma ir ieškovui  draudikuikuriam perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens subrogacijos pagrindu.

Todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį remdamiesi tuo, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pasirinkimai civilinėje teisėje taip pat pasisakyta, kad LAT m. A nėra precedentas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiškinimo pasirinkimai civilinėje teisėje taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiškas bylas.

pasirinkimai civilinėje teisėje

Ieškinio priėmimo klausimą sprendusių teismų nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultaciją, kuri yra tik metodinė medžiaga, negali būti argumentas atsisakyti priimti ieškovo pasirinkimai civilinėje teisėje dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.

Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi LAT konsultacija kaip precedentu.

APIE TEISMĄ

Taip pat pabrėžta, kad kai apeliacinės instancijos teismas pasirinkimai civilinėje teisėje nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši lengvas roboto uždarbis internete savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir ar apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo horizontaliojo precedento, nes, spręsdamas teismingumo klausimą, privalėjo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai kvalifikavo civilinį teisinį santykį, iš esmės ir nulemiantį alternatyvaus teismingumo galimybę.

Taip pat vadovaujantis bendruoju reguliavimu ir netaikant didelio neatsargumo ar tyčios sąlygų sudaromos sąlygos bendrajam vienerių metų senaties termino taikymui, kuris dažnai gali būti per trumpas visoms procedūroms įvykdyti ir reikalavimams patenkinti. Straipsnyje aptarsime situaciją dėl didelio neatsargumo prilyginto tyčiai praktinio taikymo analizuojant šiuo klausimu aktualią teismų praktiką. Kaltė kaip civilinės atsakomybės elementas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. Taigi kiekvienu atveju verta įvertinti ar vežėjo veiksmai negali būti kvalifikuojami taikant tyčios ar tyčiai prilygintino didelio neatsargumo teisės institutus.

Taip pat perskaitykite